Iš ko mokaisi ir kaip

Renginys žlunga savaitę prieš salę — tą dieną, kai niekas nepatikrino, kas dar vyksta tuo pačiu metu. Kai žmonės susirenka, beveik viskas jau nuspręsta.

Klubai genda be jokio piktadario. Tiesiog vienose rankose po truputį susikaupia visos galios, ir vieną dieną nebelieka nieko, kas galėtų pasakyti „ne“.

Puikiai darai tai, ką moki, ir vengi to, ko nemoki — kol pareigos to nepakeičia. Skirtumą tarp to, ko reikalauja pareigos, ir to, ką darai, galima išmokti uždaryti; su charakteriu jis neturi nieko bendra.

Didžiausią šio semestro planą sustabdys ne konkurentas, o žmogus, apie kurį net nepagalvojai — administratorė, dėstytojas, kitas klubas. Galia klube dažnai yra ten, kur nėra pareigybės.

Planas buvo geras, o pusę jo suvalgė smulkmenos: neatrakintos durys, neatvykęs pranešėjas, neveikiantis mikrofonas. Tai ne nesėkmė. Tai normalus veiklos triukšmas, ir prie jo gali pasiruošti iš anksto.

Fakultete yra dar keturi klubai, ir studentas turi vieną laisvą vakarą per savaitę. „Ar mes geri“ tame vakare nieko nesprendžia. Sprendžia „kuo mes kitokie“, ir tai turi tilpti į vieną sakinį.

Klubo strateginis planas guli diske, o klubas gyvena visai kitą gyvenimą. Tikroji strategija yra ten, kur iš tikrųjų nuėjo pinigai ir valandos.

Tikslų sąraše yra dešimt punktų ir nė vieno sakinio apie tai, kas klubui iš tikrųjų trukdo. Be to sakinio visa kita yra veiklos planas su gražesniu pavadinimu.

Pradedi pokalbį apie klubo ženklą — po penkių minučių visi kalba apie logotipą. Tuo metu klubas jau turi penkis dalykus, kurių niekas nepirko, ir apie juos nekalba niekas.

Jei klubas save apibrėžia per renginius, jis pradings tą dieną, kai renginiai nustos veikti. Klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra „kam mes esame“, ir jis sunkesnis, nei atrodo.

Renginį sustabdys tas, su kuriuo niekas nekalbėjo: patalpos prižiūrėtoja, dėstytojas gretimoje auditorijoje, klubas, kurio datą užėmei. Beveik visada toks žmogus yra, ir beveik visada jį galima rasti iš anksto.